R.Liola įsitikinęs, kad panašus būstas atitiks lūkesčius tų žmonių, kuriems užtenka ne itin didelio gyvenamojo ploto ir gerai sutvarkytos aplinkos, kurios priežiūra patiems nereikia rūpintis.
Privačių namų sklypai provincijoje kelis sykius pigesni nei didmiesčiuose, todėl kai kurių mažeikiškių pozicija - grįžimas į gyventojų bendriją - daug kam gali pasirodyti kiek keista. Nepaisant to, kad pro modernaus daugiabučių ir kotedžų komplekso langus bus matoma išvaizdaus Ventos paupio pakrantė, o iš aukščiau - ir visa upė bei kitas jos krantas.
Tačiau modernaus komplekso statytojas, Mažeikių statybos bendrovės „Rudesta" direktorius Valdas Kumpys sako, kad jis ir pats norėtų gyventi panašiame komplekse, o ypač - keturių aukštų daugiabučio ketvirtajame aukšte su puikiu upės vaizdu pro langą.
Gyvenimas tokioje bendrijoje, be malonios aplinkos, anot „Rudestos" vadovo, turi ir dar vieną privalumą - gyventojui nereikia atskirai rūpintis namo remontu ar sodo bei vejos priežiūra. Ypač tai aktualu žmogui, kurio visiškai netraukia žemės darbai ir kuriam rūpi namuose gerai pailsėti po įtemptos ir ilgos darbo dienos.
Sutvarkys miestą
Visiems akis badžiusį 1,2 hektaro sklypą su neišvaizdžiomis pilko gelžbetonio kolonomis - sovietmečiu pradėtos mokyklos statyba - bendrovė „Rudesta" įsigijo pernai. Miestui tai buvo naudinga, nes bendrovė ėmėsi tvarkyti nebaigtą statybą, o „Rudesta" iš karto įvertino perspektyvią šio sklypo aplinką.
Suprojektuotame ir akyse besiformuojančiame naujajame Pavenčių gatvės kvartale Mažeikiuose - kelių tipų butai su požeminiais garažais, skirti gyventi 40 šeimų. Gyvenamojo ploto su daline apdaila statybos kaina daugiabučiuose bei kotedžuose - nuo 1450 iki 1850 litų.
Tokiame komplekse sostinėje kvadratinio metro kaina siektų iki 4-5 tūkstančių litų. Tačiau Mažeikių kontekste, kur nenaują dviejų kambarių butą gali įsigyti už 15-20 tūkstančių litų, naujos statybos sąlyginai nedidelė kaina pakankamai solidi.
Su kai kuriais pirkėjais pirkimo ir pardavimo sutartys jau sudarytos. Manoma, jog dalis gyventojų naujame komplekse įkurtuves švęs jau kitų metų vasarą.
Vilniečių projektuotą kvartalą sudaro keturi keturių aukštų namai, turintys po aštuonis ir devynis butus, ir septyni kotedžai. Trys iš jų - po 216 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, keturi - po 146 kvadratinius metrus.
Kita dalis butų - po 100 kvadratinių metrų, o viename devynių butų name - 76 ir 46 kvadratinių metrų butai.
Šilumą reguliuos patys
Visas kompleksas bus aptvertas tvora, uždaras. Be vejų, ant kurių pirmųjų aukštų gyventojai galės lipti vos spėję praverti duris, jie turės ir bendrą sporto aikštelę. Joje po darbo galės pažaisti krepšinį arba tinklinį.
Nauja Mažeikiams yra ir tai, kad iš centralizuoto šilumos tiekimo tinklo šilumą gaunančiuose butuose ir kotedžuose bus individuali šilumos apskaita ir reguliavimo sistema.
Paklaustas apie statybų technologijas ar ypatingas medžiagas, bendrovės „Rudesta" direktorius V.Kumpys sako, kad čia mažeikiškiai nieko nauja neišrado. Namai pastatyti iš silikato blokų, apšiltinti akmens vata. Dideli pastatų langai - su aliuminio rėmais.
Kiek neįprastesnis tik apdailos mūras - klinkeris, kuris pagamintas pagal specialų užsakymą, vežamas iš Lenkijos.
Kaip ir aliumininės fasado lentelės. Aliuminio ir klinkerio derinys sukuria iliuziją, jog keturių aukštų daugiabutis - viso labo dviaukštis pastatas.
„Lietuvos rytas"